Kas yra šūtė? šū́tė sf. (1) 1. Pj žr. šūtis 1: Maišus sumetė į šū́tę, pakol beištąsiau paskuo Pln. ║ Nj, Pmp, Rz Malkų šū́tės griūva Vdkt. Tokia didelė šū́tė [malkų], užteks ilgam Sml. 2. žr. šūtis 3: Kartais žydai surokuos į šū́tę sueję [po kiek už žuvis mokėti] Plng.