šūtis reikšmė

Kas yra šūtis? šū́tis sf. (1) žr. šūstis: 1. SD168,175, Sut, N, [K], JI398, L40, Rtr, Š, LVIV112, NdŽ, KŽ, Grš, Šk, Vl, Srd, Kv, End, Vkš Akmenų šūtis CII556, B. Jisai jį aptvėrė ir akmenų šūtimis uždarė CII738. Laužas, šūtis malkų SD354. Malkų krūva, šūtis, laužas B724. Šūtis, piningų krūva I. Malkų, medžių šū́tis KI657. Subukuoti ledai į šū́tį par tvaną krašte upio J. Malkas suvertei į šū́tį nė šiaip, nė taip J. Javų šū́tis J.Jabl(Gr). Sniego šū́tys suverstos Skr. Tokios [lyčių] šū́tys suvaryta Lkš. Prisiartinusi išvydo Elzė Mineikienės galvą, baltomis skepetomis aptvarstytą ir kaip akmuo gulinčią aukštoje pagalvių šūtyje Pt. ║ Rtr, OGLII242,244, Pn, Skr Reikia sukraut malkos šū́tim Sml. Griaudink šū́tį ir pardėk iš naujo medžius, malkas JI465. Kam krauni tokią aukštą šū́tį, da nugrius! Paį. Kūčių vakare mergaitės paima malkas iš šūties ir neša neskaitę Pšl. 2. Lkš, Grd Vežėsi, palaidūnai, su savimi visą šūtį papjautų vištų Pt. Verpalų klėtė[je] visos šū́tys Trg. 3. prk. būrys, pulkas: Vyrų atejo čiela šūtis Gr.