sutrūkčioti reikšmė

Kas yra sutrūkčioti? sutrū́kčioti 1. tr. už ko suėmus trūktelėti, timptelėti: Sutrū́kčiok vadžias – važiuok greičiau Lk. 2. intr. imti virpčioti: Veidas pabalo, sustingo, nervingai sutrūkčiojo skruosto raumuo V.Bub. Tada jo lūpos sutrūkčiojo, akys užsimerkė, ir skruostais pabiro ašaros J.Avyž. \ trūkčioti; ištrūkčioti; patrūkčioti; sutrūkčioti