timptelėti reikšmė
Kas yra timptelėti? tìmptelėti, -ėja (-ia NdŽ, KŽ; Rtr), -ėjo RŽ, Kv, tim̃ptelėti 1. tr., intr. G117, Š, LTII70, Rtr, DŽ, NdŽ, KŽ, Grž, Dbk, Gs, Žvr silpnai patraukti, patempti, truktelėti: Su pavade ans tìmptelėjo, ir lokys piesta atsistojo J. Tìmptelėjo arkliuo už uodegos Vkš. Dėdė Motiejus timptelėjo vadžias, ir vežimaitis pasijudino P.Cvir. Bet kaip anas timptelėjo virvę, tai kablys išsinėrė ir iš tos vietos ėmė žemėn byrėt auksiniai pinigai LTR(Aln). Tìmptelėjo: – Ekiat, biliotus parduoda! Krš. Timptelėjo Uršulė už sijono Jurgą ir pakuždėjo K.Bor. Prislinkęs kepurės snapą timptelėja, atseit, pasisveikina J.Paukš. Nustebo senis ir timptelėjo čia dešinį, čia kairį ūsą rš. Kai tik stipriau [lydeka] timptelės, atleiskite valą rš. | prk.: Lyg tau kas iš vidaus timptelėdavo tamprią energijos plunksnelę Vaižg. ^ Kipšas už liežuvio timptelėjo, – pasiteisino Vladas rš. 2. tr. padaryti ilgesnį, pailginti: Maršalka timptelėjo kaklą, lyg užspringęs ašaka M.Katil. | prk.: Timptelėjom tą [namo] projektą ilgyn – išėjo mūrelis su seklyčia Skrb. ║ refl. išsitiesti, pasitempti: Ir aną lig durių vedė, čia ans tim̃ptelėjos Lk. 3. tr., intr. spazmiškai sutrūkčioti, sutimpčioti, virptelėti: Veiduose nerviškai timptelėjo raumenys rš. Plykstelėjo raudoniu, timptelėjo lūpą ir išbėgo rš. | impers.: Jis niekados nebuvo buvęs taip susierzinęs – jam net žandus ir skruostus kelius kartus timptelėjo rš. 4. intr. Slk suduoti, sušerti. \ timptelėti; patimptelėti