truktelėti reikšmė
Kas yra truktelėti? 1 trùktelėti, -ėja (-ia KŽ, Dkš), -ėjo Š 1. tr., intr. OGLII373 timptelėti: Truktelėjo pavadį, vedėsi arklį tvartų pusėn, bet paskui sustojo J.Balt. Tarpais ji truktelėdavo vadžias, kad arkliai greičiau bėgtų A.Vaičiul. Jis truktelėjo meškerę, mėgindamas dėl visa ko užkirsti rš. Tuo čėsu truktelėjo ažu virvelės, ir ties tuo žmogum suskambėjo varpelis LTR(Ds). Kai trùktelėjau virvelę, tai tėptelėjau aukštielnioka Slk. Už drabužį slapta trùktelėti J. Trùktel' truputį Str. Žmona jį truktelėjo už skverno A.Vaičiul. | Arklys tik trùktelėjo vežimą, ir viržis trūko Kt. Baisu – arklys kai trùktelės, ažsibruks vaikas Slk. 2. tr. kiek patraukti tolyn paskui save (roges, ratus ir pan.): Arklys trùktelia roges lengvai NdŽ. ║ staiga kilstelti į kitą vietą (ranką, koją ir pan.): Vieną sykį plakamasis neiškentęs truktelėjo ranką, ir liniuotė, atsitrenkusi į suolą, subyrėjo į šipulius V.Myk-Put. 3. tr. smauktelėti: Ji, ant akių truktelėjusi skarelę, pravirko A.Vencl. 4. intr., tr. gūžtelėti: Paulė, kaip botagu perpilta, truktelėjo pečiais ir nuleido galvą rš. Mokytojas truktelėjo pečius rš. 5. intr. krūptelėti: Aš teip trukt trùktelėju, ka pamatau staigiai žmogų End. 6. intr. staigiai kiek pasitraukti: Užmačiau – Marjona, ale tik greit trùktelėjo atgal, i nematyt jau jos Jrb. 7. tr. kiek įkvėpti, įtraukti: Truktelėjo dūmą ir užsikosėjo J.Dov. 8. tr., intr. DŽ, Msj kiek išgerti (alkoholinių gėrimų): Ar ne per daug truktelėjot, kad nulipti negalit?! rš. Jau kermošiuj tai teks mum trùktelėt Užp. Iš pat ryto trùktelėjom po burnelę Jnš. 9. intr. prk. staigiai ir stipriai pasireikšti, spustelėti: Šalčiai kap trùktelėj[o], nesuspėjom pasruošt Dg. 10. intr. prk. kvaištelėti: Sūnus yr pryglaudo[je], kažkaip y[ra] trùktelėjęs biškelį Pln. \ truktelėti; patruktelėti
2 trùktelėti, -ėja, -ėjo intr.; BzF190 truputį užtrukti, sudelsti.
truktelėti junginiai
- truktelėti į viršų