Kas yra suvainoti? 1 suvainóti 1. tr. supykdyti, sukiršinti: Bobos suvainójo kaimyno sūnų su jo tėvais Klp. 2. intr. Gs imti pykti, priešintis. \ vainoti; apvainoti; atvainoti; išvainoti; nuvainoti; pavainoti; suvainoti; užvainoti