vainoti reikšmė
Kas yra vainoti? 1 vainóti, -ója, -ójo tr. K(Tlž), J, Rtr, BŽ33, DŽ, NdŽ, KŽ, Vrb, Rs, Ar, Vkš; Sch94(B), Kos143, M, L peikti, koneveikti, kaltinti, barti: Kiti kaltinti ar vainoti yra lengviausias dalykas J.Jabl. Jie ir Dievą vainója J.Jabl. Zuikeliai verkia susiglaudę ir savo nelaimes vainója Š. Eik, bernai, nevainok, arklelį nubalnok A.Strazd. Uždraudė vainoti svetimus kunegus M.Valanč. Einu par kiemą, girdu par sieną: vaino[ja] muni žmoneliai LTR(Akm). Kalba, vainója mano mergužę JV434. O tegu kalba, tegu vainója, abu jaunu žodžiais kilnoja JD79. O ko aš eisiu į jaunimužėlį, – žmonelių vainójama, po kojelių minama JD524. Oi neklausyk, bernuželi, vėjelio putančio nei susiedelių, muni vainojančių D115. Močeka močekėlė, ne mano motynėlė, kad mokin aust drobelių, visam svietui vainojo ArchIV595(Vlkš). Kuri mus vainojot, gana kalbėjot, šnekėjot, dabar jau paliaukit N314. Nesa nedera bei yra vainotina BB3Moz22,25. ^ Vienas pryperša, šimtas vainója MitI76. Vilką vainó[ja], vilkas keliu eina (sakoma pasirodžius žmogui, apie kurį kalbama) Erž. Puodas puodą vainó[ja], o abudu paišinu Prk. Puodas katilą vainó[ja] – abu labu tokiu (o abudu tokiu Trš) Š, Krš; S.Dauk, J.Jabl. Pirtis jaują vainoja, o abi (abu Q666) suodinos ST317,523, Ds. | refl. L, Rtr, NdŽ, KŽ, Vrb: Ėmė dėl kažko vainótis DŽ1. ^ Vainojas katilas su puodu, bet abudu juodu TŽVI393. Pirtis su jauja vainojas, o abidvi tokios: viena – suodė, kita – sutrė LTsV 288(Vlkv).
2 ×vainóti, -ója, -ójo intr. kariauti. | refl.: Jam ir naktį vainójasi (sapnuojasi karas) Snt.