suvirtimas reikšmė

Kas yra suvirtimas? suvirtìmas sm. (2) 1. → suvirsti 4: Išgulimas – dalinis ar visiškas žemės ūkio augalų suvirtimas tam tikrame plote ant žemės LTEIV557. 2. susigrūdimas, sankaupa: Jų (kalnų) suvirtimas jūrių ar ežerų pakrantėmis perima žmogų baime, nužemina, smelkia Vaižg. 3. suirutė: Pačiam suvirtimè apsirgo Gdr. \ virtimas; apvirtimas; atvirtimas; įvirtimas; išvirtimas; nuvirtimas; pavirtimas; parvirtimas; pervirtimas; privirtimas; suvirtimas; užvirtimas