svaičioti reikšmė
Kas yra svaičioti? sváičioti, -ioja, -iojo K, KII188, Jn(Kv), Š, Rtr, DŽ, NdŽ, KŽ 1. tr., intr. N kalbėti nesąmones, niekus: Klausai, ką jis sváičioja, – nei tep buvo, nei ką! Alk. Sváičioji kai sapnas, nieko nežinodamas Ut. Ką tu čia dabar sváičioji?! Šl. Ko ir sváičioji! Ans pasistatys numus, plikas būdamas! Kal. Jis visokius niekus sváičioja, kad ir sarmata klausyt Rm. Eik, eik, ką tu čia dabar zauniji, vienus vėjus svaičioji I.Simon. Viena boba svaičioja, o čia visi galus daros S.Čiurl. Ansai, apie žvaigždes rašydamas, pradeda svaičioti, kad jos turinčios ilgokas nosis prš. 2. intr. kliedėti (netekus sąmonės, sergant): Ligonis labai silpnas, beveik nesukalbamas. Tiktai sváičio[ja] ir sváičio[ja] Trg. Jisai svaičiodamas tuos žodžius labai dažnai ištaręs Vd. 3. intr. K, KGr349, BŽ594, Kv kalbėti ar svajoti apie neįvykdomus dalykus; fantazuoti. 4. intr. Q404, R229, MŽ305 kvailioti, darkytis. \ svaičioti; nusvaičioti; pasvaičioti; prisvaičioti; susvaičioti; užsvaičioti