tričė reikšmė

Kas yra tričė? trìčė sf. (2) vlg. 1. MŽ396, N, L297, Skdv žr. tryda 1. 2. Grš greitai praskystanti ar šaltiniuota žemė: Menka žemė: kai tik giliau paimsi, tai trìčė verčiasi, ir gan Š. Kasė šulinį, kol prikasė trìčę Nm. Tokia trìčė – veliasi, lupa čeverykus šalin! Lkš. 3. scom. Nm kas niekus tauškia, plepys.