trūka reikšmė

Kas yra trūka? 1 trūkà sf. (4) RŽ žr. 1 trūkumas 1: Visa ko ten y[ra] trūkà Lkv. Tėviškė[je] – didelė šeimyna ir visko trūkà Kbr. Ka vis mažai tų piningų yr – vis trū̃kos i trū̃kos, vis skundai LKT106(Lkv).
2 trū́ka scom. (1) kas liesas, suvargęs: Trū́ka tu, trū́ka! Gl.