tupkis reikšmė

Kas yra tupkis? 1 tùpkis, -ė smob. (2) NdŽ, KŽ, Krž, Als, Šv kas mažas, kresnas, nevikrus, neapsukrus: Ans tùpkis, t. y. nekilnios stovylos J. Ką toks tupkelis greit pabėgs Snt. Tup tup kaip tas tùpkis ir aš eitu End. Ir šokėja, ir dainininkė buvau, dabar tùpkė Dt.
2 ×tùpkis (vok. Topf) sm. (2) indas vandeniui pasisemti, laikyti: Tùpkį duok man Krg.║ kiekis, telpantis tokiame inde: Šiandien jis išgėrė visą tùpkį vandens Šk.
3 tùpkis sm. (2) žr. 1 tupkė: Jam (arkliavagiui) gerai išperdavai kailį ir dar į tùpkį pasodydavai Gsč.