tūrėjimas reikšmė
Kas yra tūrėjimas? tūrė́jimas sm. (1) BŽ113, tūrė́jimos ind. DūnŽ 1. BŽ113 → tūrėti 1. 2. refl. → tūrėti 13 (refl).: Kas par tūrė́jimos su vyresniu – jug krupis tebė[ra] Rdn. Už neklausymą, už tūrė́jimos pryš tėvus snukį tau reik išdaužyti Vkš. \ tūrėjimas; atsitūrėjimas; ištūrėjimas; nutūrėjimas; patūrėjimas; sutūrėjimas; užtūrėjimas
tūrėjimas junginiai
- teisės turėjimas