nutūrėjimas reikšmė

Kas yra nutūrėjimas? nutūrė́jimas sm. (1) → nutūrėti 4. | refl.: Tavo namiškiai per visą savo amžių gyvena dideliame nusitūrėjime, jei nevadinsime tai neprivalgymu Vaižg. ◊ liežùvio nenutūrė́jimas plepėjimas: Aš pakaltinu bobas už tą liežùvio nenutūrė́jimą, ir aš pati nenutūru Krš. \ tūrėjimas; atsitūrėjimas; ištūrėjimas; nutūrėjimas; patūrėjimas; sutūrėjimas; užtūrėjimas