turtinti reikšmė

Kas yra turtinti? 1 tur̃tinti (-yti [K]), -ina, -ino tr. I, [K], Š, Rtr, BŽ29, DŽ, NdŽ, KŽ; L daryti turtingą: Tu dirbi jiems, tu juos turtini rš. | refl.: Pardavodamys tus pačius daiktus brangiai brangesniai par jūrą svetimoms tautoms, patys turtintumias S.Dauk. ║ Vd prk. gausinti dvasinių ar kultūrinių vertybių: Visų tarmių rašytojai tiktai turtina ir tobulina vieną rašomąją mūsų kalbą J.Jabl. Patyrimas yra svarbiausia priemonė mokslui turtinti rš.
2 tùrtinti, -ina, -ino intr. Skr euf. garsiai tuštintis.

turtinti sinonimai

turtinti antonimai