tututis reikšmė
Kas yra tututis? 1 tutùtis sm. (2) DŽ, NdŽ, FrnW, Pnm, On pirmasis skudutis.
2 tutùtis sm. (2) J.Jabl, RŽ, DŽ, FrnW, NdŽ, KŽ; G118, Rtr 1. dudutis, tūtlys: Tututis su skiautere, smirdi, tutuoja J. Tutùtis – marga paukštytė, truputį didesnė už špoką Arm. Tututis sau pamislijo, kad tą dievaitis aprinks už karalių, kuris iš visų gražiausiu išrodys Tat. Aš regėjau tututį, viršuj medžio tupintį, aukso pautuką dedantį LTR(Rod). 2. ms.: Tėvas tutùtis, vaikai kai strimbulai, močia pati pasekėja (klojimas, kultuvai, šluota) Sb.
3 tutùtis, -ė smob. (2) kas visus tujina: Sakyk „tamsta“, nebūk toks tutùtis Trk.