tvartinis reikšmė

Kas yra tvartinis? 1 tvartìnis sm. (2) LTAI46(Pls) žr. tvartas 2: Kiaulės pačios subėgo tvartìnin Pls. ^ Pas jus vis tiek kap tvartìnyj (nešvaru) Rod.
2 tvártinis, -ė adj. (1), tvartìnis (2) I susijęs su tvartu: Tvartiniai pašarai ETŽ. Tvartinė anemija rš. | prk.: Vai tu, prisiputėli, geriau eitum į tvartą su savo tvártine kalba! Mrj.