vaikuočė reikšmė

Kas yra vaikuočė? vaikuõčė sf. (2) 1. NdŽ moteris, turinti vaikų: Iš viso svieto vaikuočios susirinko – po penkis šešis vaikus! Žem. Ana jau vaikuõčė: du vaiku beturinti Krš. Ką ten – boba jau vaikuõčė, o į vaikius veiza Trk. 2. Pvn, Krš, Bržr menk. mergina, turinti vaiką: Kas tokią vaikuõčę begrobs! Rdn. A, ta vaikuočė! Žinau – kur nežinosi! Žinomas paleistuvės galas! LzP. 3. Kl patelė, turinti jauniklių: Katra avis bliauna: ar vaikuõčė, ar bergždinė? Užv. Višta vaikuõčė Lkv. ║ turėjusi patelė: Kiaulės yra vaikuõčės, baudžiojas par naktį Vn.