vandravoti reikšmė

Kas yra vandravoti? ×vandravóti, -ója, -ójo (l. wędrować, brus. вaндpaвaць) BzF194(Prk), NdŽ, FrnW, JD476, M, Rtr, NdŽ, KŽ, DrskŽ, Smn žr. vandrauti: 1. Eičiau, tetušiui pasikloniočiau, kad duotų žirgą man vandravot NS1010. Reiks man joti vandravoti, mergužėlės paieškoti LTR(Brž). Čia buvau, te buvau, pas jauną panelę vandravojau LTR(Pg). Tik mum nusibodo kieme vandravotie LB98. Giminių jokių neturėdami, sumislijo jie eitie į svietą vandravotie BsMtII93(Srd). | Itiej vištelaičiai nuej[o] po svietą vandravót LzŽ. Žuvelės upiuose plaujo[ja], vandravó[ja], tylomis užeitos bėg[a], pasikavo[ja] JD219. Ten aš būčiau vandravojęs su žaliosiom karosėlėm NS504. ^ Nevandravojęs – ne gizelis LTR(Vlkv). 2. Esiu kriaučius, einu svieto vandravot BsPIV245(Brt). Su marguoju [žirgu] žemes vandravósiu, su baltuoju jūres mares plauksiu JD791. Vandravojo miestus ir miesto ūlyčias, ir pasidabojo brangios kaminyčios LTR(Tr). 3. intr. braidžioti: Ans puipt nuo arklio į vandenį ir tenai vandravója, t. y. braido J. 4. intr. NS1162 linksmai leisti laiką, pramogauti: Visą nedėlią vandravojo, dėl to ir šienas paliko nevežtas Žg. Josiv josiv vandravóti į Veliuonos miestą JV176. \ vandravoti; atvandravoti; išvandravoti; pavandravoti; parvandravoti; pravandravoti; privandravoti; užvandravoti