varvelis reikšmė

Kas yra varvelis? 1 várvelis sm. (1) žr. 1 varvalas 1. ║ Pg. ║ prk. nosis: Kur kiši savo varvelį Upt. 2. žr. 1 varvalas 7: Keturis šimtus sumokėjo už tą várvelį, jei nieko nedarys – supus Snt.
2 várvelis (rus. вopвaнь) sm. (1) DŽ, NdŽ, Lkč, Švn, Slm, Zr, Avl, Tr, var̃velis (1) NdŽ, Ldk; Ėr tepalas odai, ratams ar mašinoms (ppr. iš lydytų banginio ar ruonio taukų): Plėškės varveliu išteptos, dar šlapios, net spinda Žem. Ant kojų – storos juchtos, gerai varveliu įmirkytos odos ilgi batai Vaižg. Tepa tepalu, várveliu dar šlapius [batus] DrskŽ. Batus su var̃veliu išsitepa, tai šunys paskui seka Jrb. Ištepk klumpes várveliu, kad vandenio neleistų Nmj. Užleisk su várveliu bačkos dugną Gdl. ^ Smirda vaistai kaip várvelis Aln.