vėjinė reikšmė

Kas yra vėjinė? vė́jinė sf. (1) žr. vėjalentė: 1. DŽ, NdŽ Mes uždėjom plačias vė́jines, kad vėjas stogo nedraskytų Alk. Čia ir vė́jinės reik naujos, šita supuvus Šn. Supuvo lotos, nė vė́jinės nesilaiko Gs. 2. Vė́jinė sukinėjasi – vėjas maišosi Alk. 3. rietuvė (ppr. durpių): Kai durpos apdžiūdavo, statydavom į vė́jines Alvt. Apdžiūvusios durpių plytelės kraunamos į vėjines rš. 4. juok. kvėpuojamoji gerklė: Valgis jam papuolė į vė́jinę Kbr.