velėninis reikšmė

Kas yra velėninis? velė́ninis, -ė adj. (1) DŽ, NdŽ, velėnìnis (2) Rtr, NdŽ, KŽ; LL19, L 1. I, ŽŪŽ57 su velėnomis, velėningas: Prisotintieji velėniniai glėjiniai dirvožemiai GTŽ. Norint pasidaryti velėninės žemės, reikia supūdyti velėnas rš. 2. padarytas iš velėnų: Velėnìnis sostas K. Šita velėninė trobelė stovėjo dideliausioje akmenynėje rš. Valgyt noris, einu – pirkelytė velė́ninė stovi, [v]antų kiek surišta i dvi vištytės LKT335(Slk). Velė́ninė danga PolŽ1186. 3. augantis velėningoje žemėje: Velė́ninė uolaskėlė (Saxifraga caespitosa) NdŽ. Velė́ninė nemiršėlė (Myosotis caespitosa) NdŽ. Vandenžliūgė velėninė (Callitriche caespitosa) F. Velėninės piktžolės neturi ryškios pagrindinės šaknies rš. 4. su durpėmis, durpingas: Velėnìnė žemė NdŽ.

velėninis junginiai

• Vėlėninis jaurinis dirvožemis