vėlimas reikšmė

Kas yra vėlimas? 1 vėlìmas sm. (2) BŽ42, NdŽ, vė́limas (1) K, K.Būg, Rtr; LL35, vė́limos ind. → 1 velti: 1. Toks tų plaukų šiaušimas, vė́limas, baisu DūnŽ. 2. ETŽ, PolŽ127, LTEXII138, Pl, Kpč Pirštinių vėlìmas DŽ. Nedaturi rankų sopėjimo nuo [veltinių] vėlìmo Aln. Malūne būdavo tokie [milo] vėlìmo įrankiai Kvr. 3. refl. → 1 velti 14 (refl.): Vė́limos muno, tūpčioju tūpčioju, nėko nepadirbu Krš. 4. refl. Rdn → 1 velti 15. ║ refl.: Vaikali, ale i tavo vė́limos po kojų, ar išalkęs? Krš. \ vėlimas; apvėlimas; įvėlimas; nuvėlimas; privėlimas; suvėlimas
2 vė̃limas, -à adj. (3b) Š, Rtr, BŽ163, NdŽ vėlyvas, vėlai ateinantis (ppr. apie žmogų): Vė̃limas svečias J.Jabl(Kp). vėlimaĩ adv. KŽ.

vėlimas junginiai

• į(si)painiojimas, į(si)vėlimas, į(si)vėlimas