vėpt reikšmė

Kas yra vėpt? vė́pt interj. K.Būg, RŽ, NdŽ, DŽ2 1. žioptelėjimui nusakyti: Tik vė́pt ir pasakė žodį K.Būg(Ds). Tik vė́pt vėptelėjo ir atsileido (nudvėsė) Grž. Vė́pt ir išsižiojo Ds. 2. tėkšt (numetimui žymėti): In žemės mėsos gabalą vė́pt, a paskui in stalą, ir valgykit Lel. 3. staigiam pargriuvimui žymėti: Vė́pt – i guli negyvas diedokas Klt. 4. nuvėpimui, nuknebimui nusakyti: Tuoj bus nosytė vė́pt vė́pt Dkk. 5. žvilgtelėjimui, dėbtelėjimui nusakyti: Vė́pt jis į mane Skr. 6. kartojant nusakomas ugnies plieskimas, smarkus degimas: Eina [ugnis], vė́pt vė́pt vė́pt vė́pt viršum, tenai paskėlė pro mani Grv.