tėkšt reikšmė

Kas yra tėkšt? tė́kšt interj. DŽ, OGLI290, FrnW, tė̃kšt NdŽ 1. žr. 2 tekšt 1: Drimba [šlapias sniegas ant ledo] tė́kšt tė́kšt tė́kšt Sb. 2. žr. 2 tekšt 3: Tik tė́kšt galvon – ir guli išsikėtęs Dbk. Tė́kšt per ausį ir sudavė NdŽ. Tik branktu tė́kšt tė́kšt kumelei snukin Mlt. Nenorom vaikas valgo, tik močia tė́kšt par žandą, tas net apsrasojo Trgn. Jis jai kapt už papo, jin jam tėkšt par snukį Sml. 3. žr. 2 tekšt 4: Tik užgirdau – tė́kšt žemėn puodynę: pieno pilna gryčia Lel. Tėkšt į aslą [kiaušinį] rš. Velnias lekia ir griūva – tė́kšt, tė́kšt, tė́kšt ant ledo (ps.) Sb. Išėjo kartą su pienu, tik tė́kšt ant skadų, ir gatava Slm.