vienaamžis reikšmė

Kas yra vienaamžis? vienaam̃žis, -ė adj., smob. (2) NdŽ, DŽ1, vienaámžis (1) Š, Ūd; ŠT11, KŽ 1. kas vienodo amžiaus, vienametis: Mes vienaámžiai buvom Ppl. Vedvi vienaam̃žes esav Žr. Rankon nebučiuoja vienaamžiai LTR(Kp). Antanukas prisiminė, kaip jisai su savo vienaamžiais pagamino patvory duobeles – tvartus ir kimšo tenai grambolius V.Krėv. | Vienaamžės pušaitės rš. [Broliai] augo pas senelę jos medinėje trobelėje, vienaamžėje su ja rš. 2. amžininkas: Apie juos vaidilos dainas sudės, jų vardu visas mūsų kraštas praskambės, kaip vardas Margelio ir kitų mūsų vienaamžių, karo žygy narsiai galvas padėjusių V.Krėv.