vienagalis reikšmė

Kas yra vienagalis? 1 vienagãlis, -ė adj. (2) JT20,114 1. Ser kuris su vienu galu: Vienagãlė žarna (intestinum caecum) Š, DŽ, NdŽ. Vienagalė tiesioji Z. Žem. Vienagaliai gremžtukai rš. ^ Sena merga tai kaip vienagãlė [žarna], vis susiraukus Ds. 2. NdŽ neskirstomas į dvi puses, dalis (apie namą).
2 vienagãlis, -ė smob. (2) Trgn, Lb, Vj, Blnk; Kos58 prk. 1. kas atkaklus, neperkalbamas, užsispyrėlis: Toks jau vienagãlis – sakyk jam, vis anas savąją Lkm. Tokį vienagãlį nors ažmušk, o vis neprispažins Ktk. Toks vienagãlis: jau kad ažsibruožia, tai niekas nepriveiks Lel. Tikras jau vienagãlis, nors kuolą in galvos tašyk Aln. Tokia vienagãlė, tokia nuopikri (įkyri) Klt. Vienagãlė: kad kur jau įsispirs – nenuginsi Ob. Nebūkit tokie vienagãliai, reikia ben vienam nusleist Pnm. 2. kas netvarkingas, betvarkis: Vienagãlis – ką dirbęs, numeta bet kur Š(Kp).