vienkartis reikšmė

Kas yra vienkartis? vienkar̃tis, -ė adj. (2) DŽ, NdŽ, KŽ, víenkartis (1) A.Baran, Rtr, vienkartỹs, -ė̃ (3a); Ser 1. žr. vienkartinis 1: Neaustiniai [rankšluosčiai] būna daugiakarčio arba vienkarčio (trumpalaikio) naudojimo LTEIX326. Vienkar̃tis procesas FzŽ236. Vienkar̃tė atranka PolŽ1 39. Našlėms valdyba teip pat išduoda vienkartes pašalpas VŽ1905,46. 2. viendienis, išlaidus: Toks vienkar̃tis žmogus buvo, didybės neturėjo Vgr. 3. D.Pošk, KŽ, Lnk iš vienos dalies sudarytas, viengubas: Dėl to šaltà, ka y[ra] vienkarčiaĩ langai, šaltį trauka Yl. Priesieniam, gryčiai būna víenkartės durys LKT239(Žml). | Mun y[ra] vienkar̃tis (nesuktų vilnų) kamzolis Klk.