viržėti reikšmė

Kas yra viržėti? 1 viržė́ti, vir̃ži (vir̃žia, -ė́ja Rtr), -ė́jo tr. [K], Š, K.Būg, DŽ; SC48, N, vìržėti, -ėja, -ėjo DūnŽ 1. NdŽ, KŽ, DŽ1 veržti, veržėti: Neviržė́tas vežimas Dglš. Nereiks i viržė́t vežimo, kai nedaug šieno Švnč. Vasarą neturėsi kuo vežimo viržė́t Sdk. Viržė́t stiprai reikia, kad neišvirstų vežimas Ut. Neviržė́k stipriai – šatra luš Prl. Reikalinga viržiama šatra – vešime šieną Mrc. Vežiman insidėjo viržiamą šatrą ir nuvažiavo Kb. 2. surišti virvėmis, suvaržyti: Jėzuso žydai loc ant latriaus metės, sugavo ir nugriovę ant žemės užtiko, nemylaširdingai tąsė ir viržėjo brš. | refl.: Daveis sugaut, viržėties ir kaipo nekaltas avinėlis ant užmušimo vesties brš. 3. Jn, KŽ veržiant skaudinti, varginti: Raiščiai kojas vir̃ži DŽ1. Apvarstės užbrindusios par kryžmą viržė[ja] mano kojas, t. y. spaudžia J. Oi spaudžia virži niemos lentelės, oi slegia mane siera žemelė (d.) Kl. \ viržėti; atviržėti; įviržėti; išviržėti; nuviržėti; paviržėti; priviržėti; suviržėti; užviržėti
2 vìržėti, -ėja, -ėjo intr. DūnŽ, KŽ kietėti, trauktis kietumu, diržėti.