vytukas reikšmė

Kas yra vytukas? vytùkas sm. (2) NdŽ, DŽ1, OGLII283, P.Skar, Švd, Dkšt; Kos53 1. žr. vytuvai 1: Iš vytùko po du siūlu apimeta Ign. Diedas pataisė vytùką – eisma, vaikel, siūlų vytie Ck. Nuimk siūlus nuo vytùko Plš. Išvyk siūlus iš matkos į vytùką Lkm. Pasiimk vytùką ir suvysi siūlus į matką Slk. Nuvyk siūlus vytùkan Klt. Kai nebuvo mestuvų, vaikščiodama su siūlais in vytùką vijo iš špulių Tvr. Buvo tokis vytùkas – iš verpstės in jo siūlą veja Vdš. Paprastai siūlas iš špulės [vejamas] vytùkan, toliau šeivon ar metmenuosna Ign. Vytùkas ištempęs laiko siūlus, o tai visai susimatot[ų] Prng. ║ siūlų kiekis, telpantis ant to prietaiso: Prisiverpiau porą vytùkų siūlų Trgn. 2. įrankis virvėms vyti: Reikia ir pančių, ir virvių, ir tokį vytùką turėjo, virves sukdavo Sld.