Kas yra žėbyti? žė́byti, -ija (-i Sut), -ijo DŽ, NdŽ, KŽ 1. žr. žėbėti 1. ║ Buvo gražu, nors žėbyk iš džiaugsmo sniegą J.Mik. 2. žr. žėbėti 3: Bet tai jau praėjo, tik referatai archyvuose gal ir ilgai dulkes žėbys VŽ1905,264. \ žėbyti; prižėbyti