žėrutis reikšmė

Kas yra žėrutis? žėrùtis sm. sing. (2) Š, BŽ522, DŽ, NdŽ, FzŽ396, PolŽ1240; ŠT80, Rtr, SkŽ281, ŽŪŽ144 toks permatomas, vaiskus, ppr. lakštuotas mineralas: Žėrutis smėlyje randamas plonų lakštelių pavidalu rš. Žėručio plokštelė lengvai skyla į plonus lapelius tik išilgai tam tikros plokštumos LTEI237. Geležies žėrutis EncVIII1193. | prk.: Klausėsi [paukščių giesmės] mėlyni drugiai, atsitūpę juodoj lendrės buožėj ir mirguliuodami savo sparnų žėručiais A.Vaičiul.

žėrutis junginiai

• FK Žėrutis