žilagalvis reikšmė

Kas yra žilagalvis? žilagal̃vis, -ė adj. (2) Š, RŽ, DŽ, NdŽ, KŽ; LL224, ŠT82, Rtr kuris su žila galva: Buvau jau žilagalvis ir daug gyvenime matęs ir patyręs A.Vien. Žyniai ėjo pirmi, vedami žilagalvio, vainikuoto krivio A.Rūt. Pro šalį eidama, Elzė nusilenkė tai kukliai juodų rūbų žilagalvei, o toji ėmė kviesti sėstis Pt. Paskaita jau buvo prasidėjusi. Žilagalvis, akiniuotas istorikas skaitė iš rankraščio V.Aln. Labai gailiai sode verkia, tai močiutė verkia, tai senoji žilagalvė dukružėlės verkia LTR(Lkč). Po jievaru žilagal̃vis tėvelis dūsavo (d.) Gdl. Senas tėveli, žilagalvėli, pasigesi manęs LTR(Plv). Motule mano žilagalvėle, neišrėžykie plonų drobelių LTR(Mrk). Išeina bobutė ožkytės pasitikti ir sako: – Sveika, ožkyte žilagalvėle, sveika, ožkyte lenktaragėle DvP39. Senas senelis žilagalvė̃lis Šk.