pinaklis reikšmė

Kas yra pinaklis? pinãklis sm. (2) 1. Q188, Kb, Rtn, PnmA, Alv, Lp, Mrj žr. pinoklis: Nudrožk man pinãklį – neturiu kuo vyžus pinot Nč. Papinok su pinakliu, bus geriau Dg. Kur tas pinakláitis, kur sėtuves pina? Vlk. | prk.: Kur kiši savo pinakliùs (pirštus)! Ml. ^ Valgyk, bo pinakliù sukimšiu Kls. 2. vyžas pinant į vyžų ausis įveriamas pagaliukas: Ausiniai pinãkliai Kb. Neperkiši per auseles pinãklio, tai iš vyžo čempę gausi Žž. Dėk storesnius pinakliùs – bus geriau invert apivaras Al. Vyžam pint reikia dviejų pinaklių Užg. 3. virvelė vyžai suveržti, paraišalas: Jau nuvijau pora pinãklių dėl tavo vyžų Gdl.