tarpa reikšmė

Kas yra tarpa? 1 tarpà sf. (4) Š, tárpa (1) Š 1. R, MŽ, RB1PvK3,7, N, KI493, KII379, K, L, Rtr, BŽ492, DŽ, NdŽ, KŽ, Pc tarpimas, augimas: Į tarpą neeina javas J. Be lietaus nėra tarpõs KzR. Kvietys, kad tik tar̃pą turi, sukeroja Srv. Kiauri bulvių viduriai iš tarpõs VšR. Tai gerai auga paršai, kad dienos tarpà žymu Mrj. Augalų tarpai reikalinga purtni žemė VŽ1905,48. Didelės šakos pavėsį daro, kitims medžiams nėr tarpõs Erž. 2. Š prk. progresas, pažanga. 3. BŽ587 derlius, branda. 4. gausa, skalsa: Iš kur tarpà, kad žėdnas paskiriom imsma iš klėties J. 5. pasitaisymas: Menka jo tarpà iš ligos J.
2 tarpa praep. su gen. BzB331 žr. tarp 3: Tavo gėda pasakyta yra tarpa pagonų BBJer46,12.

tarpa sinonimai

tarpa junginiai

• užpildyti (tarpą)