bėginėjimas reikšmė
Kas yra bėginėjimas? bėginė́jimas sm. (1) K → bėginėti: 1. Kai sušilo – toks tų vaikų po kiemą bėginė́jimas, siautimas Grž. | prk.: Ir su laiku jis išmoksta sulaikyti minčių bėginėjimą arba lakstymą Vd. 2. Iš visur reik sunešti viską – tik vienas bėginė́jimas Klp. 3. R144 Dabar šeimynos bėginė́jimas – pati darbymetė, visiem reikia, tai vis algas deda Ds. 4. refl. Tai užėjo visom karvėm bėginė́jimasis Rdm. ◊ óran beginė́jimas viduriavimas: Tankus oran bėginėjimas SD12. \ bėginėjimas; išbėginėjimas