Kas yra bipt? bìpt interj. 1. pupt (nukritimo garsui žymėti): Bìpt obuolys iš medžio Ds. 2. brinkt, virst (parvirtimui, pargriuvimui žymėti): Bìpt ir atguliau Šts. Bìpt parvirtau ant šono, tiek ir temačiau tos veselijos Skr. 3. žr. bimbt 3: Tiktai bìpt bìpt ir pradėjo verkti Ds.