Kas yra bonkė? ×bõnkė sf. (2) žr. bonka. 1. R142, MŽ, K molinis ąsotis, butelis: Su plėčka arba kruku (bonke) į artimiausią karčemą bėgdavo KeI1881,45. 2. Br menk. galva: Jau ir tavo bõnkė plinka Sutk. Ko čia jis užkorė tą savo bonkę! Bgt.