Kas yra bričyti? brìčyti, -ija, -ijo 1. žr. bričinti 1: Gana gana, kiek tu čia brìčysi PnmR. 2. tr. prk. neduoti ramybės, kamuoti, ėsti: Pati vyrą brìčija Tr. \ bričyti; užbričyti