bričinti reikšmė

Kas yra bričinti? brìčinti, -ina, -ino 1. tr. su garsu ką daryti, zirinti, trinti, zulinti, girgždinti: Rąstą brìčiname (pjauname) Tr. Kam brìčini (šipini) peilį? Rm. Lašinius brìčinti (neaštriu peiliu pjauti) Tr. Nebrìčink (nevarstyk) durų Brž. Kas vakarą brìčina tą ratelį Č. Te, supk lopšį, brìčink Ds. 2. tr. sunkiai vežti, braškinti: Žmonės brìčina javus, kad tik nesulydyt Pns. 3. intr. prk. sunkiai dirbti, vargti: Brìčinau visas gyvenimas kap tas juodas jaučias, ir vis nieko neturiu Dsm. ◊ gálvą brìčinti neduoti ramybės, kvaršinti: Moteris vyrui gálvą brìčins Tr. \ bričinti; atbričinti; išbričinti; nubričinti; pabričinti; parbričinti; pribričinti; užbričinti