Kas yra briškinti? brìškinti, -ina, -ino intr. 1. labaibarti: Ant kitų ans taip nebrìškina, kaip ant manęs Užv. Kad pasileido brìškinti, nebėra nei galo, nei krašto Užv. 2. refl. Vž šlaistytis, trintis:Ponas gulia, o katinasaplink tik briškinas Klm.