bubas reikšmė

Kas yra bubas? 1 bùbas sm. (4) 1. vk. koks apskritas daiktas (obuolys, bulvė, kiaušinis, žirnis, pupa), bubulis: Vaikai vadina obuolį, pautą bùbas J. Nerėk, duosiu bùbą (obuolį) Gs. Višta bùbą padės Vlkv. Tavo bùbas (didelis kiaušinis), mano bubùlis (mažas kiaušinis) – muškim! Ds. Išvirė mama bubų̃ (žirnių) Dglš. Išviriau bubùkų (bulvių), vaikeli Skr. 2. scom. kas daug šneka, bubena: Bubena ir bubena kaip bùbas Ds. Eik tu, bùbai, išvedei mane iš kantrybės! Ds.
2 bùbas sm. (2) 1. vaikų baidyklė, baubas, bubis: Pasakos dar mini bubus arba baubus, kuriais mažus vaikus gąsdina LTII560. Kurie iždūmoja patys savi kitus bubus MP350. 2. scom. paniurėlis, dilba: Nuejęs vakaruškose stovi kaip bùbas Km. Ė, toks bùbas – per adyną tik žodį teištaria Km.