dilba reikšmė

Kas yra dilba? dìlba scom. (1) 1. MŽ, K kas žiūri iš paniūrų, paniurėlis: Kurs žmogus delbia akis kaip vagis, kurs turi akis nunėręs, nudilbęs kaip vilkas, tas dìlba J. A jau toks dìlba, negali nė į akis pažiūrėti! Žmt. ^ Ko stovi, nuleidęs akis, kaip dìlba! Up. Ko čia dėbsi kai dìlba! Gs. 2. didelis, nevikrus, nerangus žmogus: Toks piemengalys nori lygintis su tuo dilba Tv. Baisus dìlba, kaip anas toks ir užaugo! Trgn. Atėjo toks dilba, kad led pro duris lenda Krs. Tokį dìlbą turgaus vidury pamatysi Paį. Kur tokį dìlbą dėsi pri tokio greito darbo! Klm. ^ Ko čia stovi kaip koks dìlba, judinkis! Šl. ║ tinginys: Dìlba, kur dilbinėji užūksmiais, kad kas nepamatytų? J. Ė, šitas dìlba negali dirbt, tai tik slampinėja po kampus! Alk.

dilba sinonimai