būbnyti reikšmė

Kas yra būbnyti? bū̃bnyti, -ija, -ijo (brus. бyбнiць) intr. 1. SD8, R, K žr. būgnyti 1: Būdavo, i varpais skambina, i bū̃bnija Gs. Būbnykit, būbneliai, ko nogarsiausiai TŽI298. 2. Prng prk. plačiai kalbėti (apie ką): Svietas bū̃bnija, kad bus vė vaina Prng. ║ garsinti: Apie savo darbus jis nebūbnija rš. \ būbnyti; atbūbnyti; išbūbnyti; nubūbnyti; pribūbnyti; subūbnyti; užbūbnyti