būgnyti reikšmė

Kas yra būgnyti? bū̃gnyti, -ija (-yja), -ijo (-yjo) 1. intr. J būgną mušti: Petras būgnijo, Jonas kankliavo rš. Žemaičiai be pertrūkio būgnijo būgną rš. | prk.: Bū̃gnyju bū̃gnyju (kosiu), kažin kada nustosiu Skr. ║ šiaip kuo belsti: Žemėje būgnijo patrankos; sviediniai švilpė iš vieno galo į kitą I.Simon. Lietus vis būgnijo į stogą rš. Matas nieko nesakė, būgnijo į lango stiklą LzP. 2. intr. prk. skelbti, plačiai pasakoti: Ana visur bū̃gnija aplei tas muštynes Šll. Kiek rašėm, bū̃gnijom! KlvrŽ. \ būgnyti; išbūgnyti; pabūgnyti

būgnyti sinonimai