budrumas reikšmė
Kas yra budrumas? budrùmas sm. (2), bùdrumas (1) Dk → budrus: 1. SD37, R390, K Ano budrùmas – ant pirštų galų įėjau, ir pajuto! Grg. Aš pavidutinio budrùmo, ale pabudus greit užmiegu Šmk. Pasiutęs to šunies budrùmas – vos tik kas sukrebždėjo, ans tujau gyvas! Vvr. 2. Prieblandoje, dūmuose ar rūke skyrininkas dar labiau padidina budrumą rš. Politinis, revoliucinis budrumas (sov.) rš. Pamatykimeg čia pirmiaus iž vienos šalies didį netikumą ir snaudulį kitų mokytinių ..., o iž antros šalies didį bùdrumą DP155. 3. vidurys (žiemos, vasaros, nakties), gūsras: Vasaros budrume kitų [žuvų] retai koki berodos TP1881,5. Nakties bùdrume BzF103.