Kas yra buvočius? ×buvõčius, -ė (hibr.) smob. (2) kas daug kur buvęs, keliavęs, prityręs: Neklausk seną, ale buvočių, kurs visur buvoja J. Atsirado buvõčius! Vv. A, toks jis čia buvõčius! Snt. Aš ne buvočė, nežinau visų upelių J.