čiupinėjimas reikšmė
Kas yra čiupinėjimas? čiupinė́jimas sm. (1), čiupinė́jimos ind. 1. SD139, K → čiupinėti 1: Žiurkės užuoda žmogaus čiupinė́jimą Žr. Kam tas čiupinėjimas – kad perki, tai pirk! Vlkv. | Vienas knygos čiupinėjimas (sklaidymas) jau plečia žmogaus akiratį Vaižg. | refl.: Nemėgstu aš to berno čiupinė́jimos (glamonėjimo) Jnšk. 2. → čiupinėti 6: Darbas nesunkus, tik daug čiupinė́jimo Kp. | refl.: Čiupinė́jimos begalinis su toms uogoms Krš. \ čiupinėjimas; apčiupinėjimas; iščiupinėjimas; pačiupinėjimas; sučiupinėjimas