diduma reikšmė
Kas yra diduma? didumà sf. sing. (3b) 1. didesnė dalis, dauguma: Vieni išėjo, bet didumà dar pas mus pasiliko Varn. Šaltam [v]andeny tik didumà purvo išsiplaudžia Trgn. Dìdumą šieno jau suvežėm Vdžg. Pačią dìdumą darbų jau apdirbom Skr. Negal visų niekų pasakoti, tik dìdumą Als. 2. geresnė, žymesnė, garbingesnė vieta: Jis šiandie didumõj sėdėjo Pg. 3. aukštesnio luomo žmonės, didžiūnai: Didumà pirmiausiai ėjo Pg.