garsinis reikšmė
Kas yra garsinis? garsìnis, -ė adj. (2) NdŽ, DŽ → garsas 1: Klube-skaitykloje buvo praktikuojamas garsinis (balsu) laikraščių skaitymas (sov.) sp. Jo rašyba garsinė J.Jabl. Stebėjimasis garsinių filmų naujoviškumu jau praėjo rš. Garsinė kalba, arba žodžių kalba, visuomet buvo vienintelė žmonių visuomenės kalba, galinti būti pilnaverte žmonių bendravimo priemone (sov.) rš.